nutaisyti

nutaisýti Š, Rtr, KŽ; N 1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas DŽ¹. Nutaisýti automobilį NdŽ. ║ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą A1884,147. 2. tr. NdŽ, Mrj, Šv taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutaĩsė Skr. Nu i nutaĩsė tas kalvis tau dviratį! Kv. Taisei taisei ratelį ir nutaiseĩ Ėr. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutaĩsė Jnšk. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas Rdn. ║ Ser taisant pridaryti klaidų. 3. refl. KII220, KŽ nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena MŽ465. Po pietų kad nustaĩsė ir oras Sdk. Žiūrėk, kaip dangus nusitaĩsė – nė vieno debesėlio nebeliko Vb. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio BB2Moz24,10. 4. refl. KŽ pailsėti, atsigauti. 5. tr. Jd gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutaĩsė Krš. Taisė daktarai, visai nutaĩsė – ką nemirė Krš. | refl.: Bestaisydamas kitas ir nustaĩso Adm. 6. tr. padaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisaĩ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų] Antš. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis Sdb. ║ suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas I. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas I.

nenutaisýtai adv.; I. nenutaisýtinai adv.; I.

7. tr. iškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas Vgr. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius TŽI280. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias LTR(Vlkv). 8. tr. sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutaĩsėm Krš. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius LzŽ. | refl. LVII871. 9. tr. Krtn, Rm išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ Lp. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun! Mžš. Parneša broliai zuikį numo, marti nutaĩso, paduoda motinai valgyti (ps.) Vkš. Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies J.Balč. ║ Bsg nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei Sdb. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ Krs. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis Krš. | refl. tr.: Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ Krs. ║ nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu Krž. | refl. tr.: Daržus nusitaĩsė, nusidirbo Trk. ║ apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutaĩsė Žlb. 10. tr. nukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosu Krš. 11. tr. LL209, Š, NdŽ, KŽ, Ds, Sv nurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno Bsg. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę Vaižg. | refl. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ, Krtn, Vdk, Šmk, Žgn, Sdk, Brž, Jnšk: Nusitaĩsė drobužius i nuejo miegoti Šauk. Atsiguls nenustaĩsęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai Ds. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt Vd. Kogi nenusitaĩsęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk Krs. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę LMD(Rz). ║ prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutaĩsė Kv. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutaĩsė, i pinigus atėmė Mžš. ║ nudengti: Aure, Petras nutaĩsė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš Mžš. | Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti Lbv. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame) A1884,59. 12. refl. Vlkv nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitaĩsęs, kad gėda eit prie žmogaus Skr. Supratimo jokio netura: kad nusitaĩso, ta kaip sena boba Šv. 13. tr. išgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta Krš. Par vestuves žmonės visą kiemą nutaĩsė, nustatė Bsg. ║ nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuės Rdn. 14. tr. Lž, Vgr, Slm padaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras Slnt. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas Prk. Jis kad nutaĩso krėslus – yr ko žiūrėt Ėr. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų Sln. | prk.: Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso Tat. [ refl. tr.: Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus TS1903,7. 15. tr. pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtaĩsė Pj. 16. Skrb, Jnš, KzR suteikti veidui ar balsui tam tikrą (ppr. apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutaĩsė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė Lel. Jau taip nutaĩso snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum Šv. Geras žmogus: šypsenikę nūtaĩsęs ir ateina Grd. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą I.Simon. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį! Lkč. | refl. tr.: Ko tas nusitaĩsęs šikančio miną? Ar. 17. tr., intr. Alk sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutaĩso kaip čia buvę Rm. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis Prn. Nutaĩsė ans gerai – visi kritom iš juoko Kv. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti I. ║ tr. iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutaĩsė štuką! PG. | refl. tr.: Sau juoką nusitaĩsė Dkš. ║ intr. nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaiseĩ, nušnekėjai Šil. 18. tr. KŽ, Nm nustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art Vlkv. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei tai nepakirpsi [p]Jrb. Nutaisyti reik pečių duonai Šts. Moka grėblį padaryt, žagrę dailiai nutaisyt LTR(Klvr). Visi gaspadoriški padarai taip gerai nutaisyti kaip muzikanto smuika Tat. Kad kuliamoji mašina žirnių nesuskaldytų, reikia ją tinkamai nutaisyti J.Krišč. | refl. tr.: Pagal radiją laikrodį nusitaisýk Snt. ║ KlvrŽ, Ėr, Grz apdoroti, apdirbti: Ka švari būs, gerai nutaisýti – aukštesnę kainą gausi Knt. Aš mokėjau linus nutaisyti, kad būtų spindą ir svarbi Ggr. Ne vieną birkavą linų esu kaip šilką nutaisęs rš. ║ Ser suderinti: Visi muzikės rykai vienaip nutaisyti buvo prš. 19. intr. I nutaikyti (į taikinį): Jeig būt pataikę, ta būt nieko nelikę – nepataikė, nenutaĩsė Gršl. Prisispaudė prie peties gvintinį šautuvą ir taip tvirtai nutaisė į patį pirmąjį priešininką Vaižg. 20. tr., intr. Trk tiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikia. Nūgavines, košes taip nutaisiaũ virti: nebeliko – nebetrūko J. Nutaisýk suolą į pat sykį, į mierą, t. y. nulykuok J. Magdė nenutaĩsė į viralą druskos dėjusi ir persūdė NdŽ. Dabar nebdirbu [kastinio] – daug su anuo vargo: reik dideliai nutaisýti Lpl. Jaunas arklys nenutaĩso traukti, tįsčio[ja] Šts. Tas daktaras gydyti nenutaĩso Šts. Nutaiséi žmogų [paklausti], kurs žino KlvrŽ. Nenutaisiáu pečių iškūrenti, ir apdegė duona Krtn. Bėgdamas nenutaisiau išpulti pro langą – įpuoliau į duris Slnt. Niekaip kopūstams rūgštumo negaliu nutaisýti Vkš. Čia moterys ilgiausiai sugaišta, kol prieš veidrodį nutaiso skarytės užrišimą rš(Kp). | refl.: Nusitaisiáu čia eiti, ir paklaidino muni vel[nia]s Šts. Nusitaisaũ, kiek reikia šilimos [sviestui mušti] Ėr. ║ refl. prisitaikyti: Ir aš žodį pasakiau nutaĩsęs[is] Dr. Nusitaĩsė, kaip nieko nebuvo, ir pagreibė piningus į kišenę Vvr. Nusitaisęs ejau piningų kasti Pln. ║ tr. numatyti, įspėti: Nenutaĩso žmogus savo mirimo dienos Šts. ║ refl. pasitaikyti: Nelygu, kaip nusitaĩso kiaulės: kartais ema peną, kartais neema Šts. ║ refl. MŽ, N, KII359, KŽ pavykti, nusisekti: Labai nusitaisęs alus R405. Čia nusitaĩsę (gerai suaugę) linai, nieko netrūkę Šts. | impers.: Nusitaĩsė linus nustovinti Šts. 21. tr. Rm, Vad šnek. nuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulesti: Kiškiai ežią nutaĩsė Grž. Nutaisiaũ kilbasos galą, ir tvirta man paliko Jnšk. Priruošta, pritaisyta visko tiek, kad, rodos, tris dienas gerk, valgyk, vėl gerk, ir vis tiek nė pusės nenutaisysi J.Balt. Uogas visas nutaĩsė tie vaikai Vb. Kaipmat i nutaĩso, i nugeria tuos uogas tie špokai Mžš. 22. tr. šnek. nugirdyti: Teip prūselį nutaĩsė, kad tas nuvirto ant suolo Klvr. Vakar nutaisiaũ jį kaip reikiant Jnš. | refl. Jnš, Rmš, Ktk: Nuejo pasitaisyti ir vėl nusitaĩsė Krp. Tę visi buvo nustaĩsę gražiai Pns. 23. tr., intr. NdŽ šnek. prilupti, nuperti, nučaižyti: Kad nutaisýsiu, tai žinosi bliaut be reikalo! Dgl. Radai agurkuos – reikė niekam nesakius nutaisýt botagu par blauzdas, ir baigta! Ds. Neklausyk tu tėvo – nutaisìs diržu, ir bus tau! Ėr. Kol susizgrimbu, kol atšokstu, išruožuoja jis (kerdžius) man visą kuprą, nutaiso blauzdas J.Balt. ║ TS1897,5 užmušti: Aš sykį su lazda penkis žvirblius nutaisiaũ Gž. 24. tr. Š, Ds, Žb, Srv, Jnš šnek. apgauti, apmauti, apsukti: Mainėm arkliais, ir kad mane nutaĩsė, tai nutaĩsė: davė visiškai nuo kojų nuvarytą arklį Š. Ot nutaĩsė nabagą: atvažiavo ir be arklio, ir be pinigų Dbk. Pastaiko ir ne žioplius nutaisýt Užp. Bobas da greičiau nutaĩso Erž. ║ Srv, Vad, Ds apvilti, suvedžioti (merginą). ║ nulupti, apiplėšti: Juokdamos lig siūlės nutaĩsė [mokesčių agentas] Trk. Tu pasrodyk te – tuoj nutaisìs Ut. Nutaĩsė tą čystai ir išvažiavo Slm. ║ atimti: Anas visa pavogė, viską nutaĩsė Sl. Nutaĩsė jam visus pinigus tie žul'kai Č. Kad teisių jiem nenutaisýtų! Slm. ║ nugalėti, aplošti: Klebonas visus nutaĩso [kortomis] Rm. Išlindo antras velniūkštis, ir tą Meškausis nutaĩsė VoL329(Jnš).

◊ káilį nutaisýti primušti: Aš tau tuoj káilį nutaisýsiu Antz.

kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas, veterinoriaus nesulaukęs J.Balt.

\ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti